Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Vado autoritetas – nuo psichologijos iki strategijos

2018-02-20
image

Vasario 1 d., ketvirtadienį, Lietuvos karo akademijoje Vilniuje įvyko konferencija tema „Vado autoritetas - nuo psichologijos iki strategijos". Renginį organizavo krašto apsaugos sistemos Psichologinės paramos grupė, minėdama savo įkūrimo 10-metį. Konferencijos pranešėjai dalinosi patirtimi apie lyderystę, diskutavo apie vado kaip autoriteto sampratą, kalbėjo apie vertybių ugdymo svarbą, apie Lietuvos dabartinės karininkijos išskirtinumą, lyginant su prieškario laikotarpiu, dalinosi suvokimu apie psichologo vietą bei indėlį dabartinėje kariuomenėje bei paminėjo nūdienos puskarininkių vadovavimo aspektus. Konferencijoje dalyvavo renginio globėjas - krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

 

Pranešimus skaitė: NATO Pajėgų integravimo vieneto vadas plk. Jakob Sogard Larsen, LR finansų ministro patarėja psichologė doc. dr. Rita Rekašiūtė, istorikas prof. Valdas Rakutis, karo kapelionas mjr. Arnoldas Valkauskas, psichoterapeutė Goda Rukšaitė ir Sausumos pajėgų vyr.puskarininkis srž.mjr. Remigijus Katinas.

 

Aktuali, išmani ir savo pranešimais bei veiklomis turininga dešimtmečio konferencija į Lietuvos karo akademiją sukvietė Krašto apsaugos sistemos padalinių aukščiausio lygio vadus bei statutinių organizacijų atstovus, svečius. Renginio klausytojai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus išmanioje programėlėje slido.com, diskusijos metu aktyviai diskutuojama šiuolaikinės kariuomenės vadovavimo klausimais, paliesta šauktinių problematika, pertraukų metu karo psichologai kvietė išbandyti jėgas įvairiuose psichologiniuose žaidimuose, pramoginę dalį užėmė kariūnų muzikos grupė „Vytis" bei iliuzionistas Mantas Wizard.

 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, tardamas sveikinimo žodį, kalbėjo, kad kariuomenės stiprybė yra žmonės, o žmonės ateidami į kariuomenę ateina su savo savybėmis bei asmeninėmis problemomis, kurios vienareikšmiškai turi įtakos jų darbui. Vadų pareiga - rasti bendrumą su kariais ir šioje vietoje psichologo darbas yra labai reikšmingas. Psichologai prisideda prie karių psichologinio atsparumo didinimo, padeda vadams rasti bendrą kalbą su kiekvienu šioje specifinėje terpėje, kuri reikalauja drausmės. LK Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Vado pavaduotojas medicinai Raimundas Blavieščiūnas prisimindamas karo psichologų vietą prieš 10 metų pasidžiaugė, kad dabar kariai gali gauti psichologinę pagalbą kiekviename dalinyje ir pažinti psichologą ne tik kaip žmogų, kuris atlieka psichologinį įvertinimą medicininės ekspertizės metu, bet ir kaip žmogų, teikiantį realią pagalbą, iškilus psichologiniams sunkumams kasdienybėje.

 

Konferencijoje buvo pristatomos įvairios sritys, kaip psichologai prisideda prie karių psichologinės gerovės: personalo komplektavimas (atrankos, pagalba naujai priimtam personalui bei NPPKT kariams), kvalifikacijos tobulinimas (seminarai, paskaitos), personalo motyvacijos didinimas (psichologinio klimato arba personalo kaitos priežasčių tyrimai), personalo socialinė sauga (parama tarptautinių operacijų kariams, jų šeimoms, darbas su kariais krizių atvejais ir pan.).

 

KPS viršininkė kpt. D.Lapėnaitė išryškino kelias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl kurių kariai kreipiasi psichologo konsultacijoms. Tarp patiriamo streso ar įtampos, problemų, susijusių su situacija šeimose ar depresyvios nuotaikos buvo ir saviugdos ar savęs pažinimo tikslas - kas ir pagrindžia mintį, jog tie, kurie kreipiasi pagalbos į psichologą, nebūtinai turi turėti kokių nors problemų. „Kreipimasis į psichologą yra suvoktas noras būti laimingesniu" - įsitikinusi doc. dr. Rita Rekašiūtė.

 

Diskusijos metu konferencijos dalyviai iš auditorijos galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus anonimiškai programėlėje slido.com. Vienas iš jų, ar derėtų sunerimti vadui, jei kariai dažniau kreipiasi pas psichologą. Kęstučio bataliono vadas plk.ltn. A. Jagminas teigiamai vertina karių kreipimąsi pas psichologus, kadangi tokiu būdu galima sužinoti apibendrintas psichologines problemas, su kuriomis susiduria kariai, ir į jas tinkamai reaguoti.

 

Konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama vado sampratai: koks vadas yra autoritetas, kuriuo norima sekti. Diskusijos metu išryškėjo vado tapimo vadu problematika. Visgi pradžioje yra gaunamos vado pareigos ir tik po to vadas kuria savo autoritetą. Tačiau praktikoje pačios vado pareigos diktuoja lūkestį, kas jis bus autoritetas savo kariams. Taigi, diskusijoje, kurioje mintis dalinosi visi konferencijos pranešėjai, buvo bandoma susisteminti, kaipgi tapti tokiu vadu, kuris būtų autoritetas kitiems. Esminės nuskambėjusios idėjos buvo šios: būti savimi ir to nebijoti, gerbti kitus, turėti daug žinių, praktikos, nuolat tobulėti su savo mentoriumi bei būti pasiruošusiam neretai paaukoti net savo asmeninę gerovę. Prie vado kaip autoriteto sampratos vyr.kapelionas mjr. Valkauskas pridėjo tokias savybes, kaip visišką pasitikėjimą savimi ir Dievu, drąsą ir ryžtą priimti sprendimus bei nuolatinį siekį tobulėti, priešingu atveju vado laukia nesėkmė. Kaip vieną iš svarbiausių klausimų, kuriuos sau turėtų užduoti kiekvienas vadas, savo pranešime doc. dr. Rita Rekašiūtė paminėjo „o kaip aš noriu būti prisimintas šiame kolektyve?". Apie autoritetingo vado sampratą kalbėjo ir NATO Pajėgų integravimo vieneto vadas plk. Jakob Sogard Larsen, kuris sako, „kai eini kartu, rodai pavyzdį, kiti seka, nors ir sunku". Vadas turi gerai išmanyti savo sritį, pasitikėti, prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas. „Visi mes susiduriame su įvairiomis problemomis ir man negėda nueiti pas psichologą, nes tokiu būdu tu sužinai savo silpnybes ir stiprybes, kurios padeda judėti pirmyn". Iš esmės iš vado, kaip autoriteto tikimasi, kad jis savo pavyzdžiu vestų ir mokytų savo karius, ugdytų vertybes, kuriomis gyvena pats, prisiimtų atsakomybę bei rūpintųsi kariu bei jo šeima. Žmonės pavyzdžiu laiko kitą tuo atveju, jei jis yra pozityvus, entuziastas, atstovauja savo pavaldinių interesus, yra disciplinuotas bei puikios fizinės išvaizdos - savo pranešime mintimis dalinosi psichologė doc. dr. Rita Rekašiūtė.

 

Istorikas prof. Valdas Rakutis savo pranešime akcentavo, jog nereikia idealizuoti tarpukario kariuomenės, reikia paimti gerąsias to laikmečio savybes, bet negarbinti jos. Taip pat jis linkėjo dabartinei mūsų kariuomenei laikytis, kaip viena stipri šeima, kurioje būtų mažiau biurokratinio formalaus administravimo, daugiau dėmesio skirta socialinių karių problemų sprendimui. „Kariuomenė turėtų būti, kaip viena stipri šeima su vyrais, žmonomis, vaikais ir seneliais", sako istorijos profesorius V. Rakutis. Tad vadas neretai turi atlikti ir tėvo funkciją. Kariuomenės, kaip šeimos, samprata suteiktų daugiau stabilumo bei suvokimo, kad kariuomenė rūpinasi mumis. Tuo tarpu karo kapelionas mjr. Arnoldas Valkauskas išsakė mintį apie tai, kad šiuo metu trūksta patriotinio ugdymo valstybėje. Besikeičianti valdžia nebetęsia praeitos valdžios užmojų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje neturime ryškios vienos krypties, kur link einame. Su tuo susijęs ir lėtas pokyčių procesas.

 

Konferencijoje taip pat nemažai dėmesio skirta darbo su šauktiniais aptarimui. Reikšminga ir kiek netikėta LR finansų ministro patarėjos, psichologės doc. dr. Ritos Rekašiūtės išsakyta mintis apie tai, kad šiandienoje paauglystė trunka iki 26 metų. Tokia samprata lengvai paaiškina plk.ltn. A. Jagmino nuomonę, kad dabartiniai šauktiniai yra drąsesni, linkę prieštarauti nusistovėjusiai dogmai, jiems aktualūs klausimai ne tik ką ir kaip daryti, bet ir kodėl tai reikia daryti, kadangi paauglystės tarpsnyje būdinga turėti kraštutinę nuomonę apie viską. Ir nors visa tai sukelia papildomų iššūkių įvairaus lygio vadams, kaip teigia plk.ltn. A. Jagminas, tačiau bendrai ši šauktinių savybė vertinama teigiamai, kadangi tokiu būdu galima greičiau tobulėti, atsižvelgiant į drąsių jaunų žmonių poreikius.

 

Vienas iš konferencijos tikslų buvo atkreipti aukščiausio lygio KAS (Krašto apsaugos sistemos) vadų dėmesį į psichologo reikšmę kariuomenėje, jo indėlį bei peržvelgti gerąsias tarpusavio bendradarbiavimo patirtis. Nuo 2008 iki 2018 metų KAS psichologų skaičius padidėjo nuo 12 iki 29, didėja psichologų galimybės konsultuoti, pravesti įvairaus pobūdžio psichologinius mokymus, seminarus ar grupes kariams. Vien per 2017 metus tokių mokymų karo psichologai pravedė net 11000! Gerėjantis psichologinių paslaugų prieinamumas įvairiuose kariniuose daliniuose rodo didėjantį karių sąmoningumą bei palankias vadų ir psichologo bendradarbiavimo galimybes.

 

Anoniminė psichologinė pagalba telefonu kariams bei tarptautinėse operacijose dalyvaujančių karių šeimų nariams bet kuriuo paros metu tel. Nr. 8 800 70123

Bendras KAS psichologų e-pašto adresas yra: [email protected] (atsakymo sulauksite per 3 darbo dienas).

 

Parengė:

Karinės medicinos ekspertizės komisijos medicinos psichologė

Danutė Savickienė

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media