Lietuvos kariuomenė

Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kariūnų karjeros pradžia - Savanorių pajėgos

2019-01-24
image
Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai, kurie perėjo į profesinę karo tarnybą, ar įstojo mokytis karinių mokslų Lietuvos karo akademijoje į nuostolius nenurašomi, dažnas vadas jais didžiuojasi ir vadina pavyzdžiu jauniems savanoriams. Kas jie tokie, kariuomenėje atradę pašaukimą? Visais laikais ir visose LKA laidose buvo ir bus kariūnų, tarnybą pradėjusių eiliniais savanoriais.
 

Lietuvos karo akademijos IV kurso kariūnė Ieva MAŽLEKAITĖ kalbina 4 bendražygius, buvusius KASP karius savanorius.

 

IV kurso kariūnė Giedrė Grigūnaitė

 

Dar prieš tapdama kare savanore, Giedrė žinojo, kad stos į Karo akademiją, tad į KASP atėjo norėdama išmėginti savo jėgas kariuomenėje, pasitikrinti ar tikrai to nori, išmokti bazinių dalykų, pasisemti žinių ir įgauti įgūdžių - o svarbiausia įsitikinti, kad tai tikrai jai.


Anot Giedrės, mokslai Karo akademijoje nėra medumi tepti: „Kai įpranti, daug mokaisi ir laikaisi tvarkos - tai gyvenimas karinėje rutinoje - lengvas. Negalėčiau išskirti vieno dalyko ar disciplinos, kuris man labiausiai patinka. Ar tai būtų universitetinės studijos, ar karyba. Viskas turi savų pliusų. Vieną kartą džiaugiesi paskaitomis, kitą kartą pratybomis. Manau, tai labiau priklauso ne nuo disciplinos, o nuo dėstomos temos ir kaip ją patraukliai sugeba pateikti mūsų dėstytojai ar instruktoriai."


Sunkiausias metas Karo akademijoje Giedrei buvo pirmas kursas, kai reikėjo išmokti prisitaikyti prie visai kitokio gyvenimo - sunku buvo peršokti iš mokyklos suolo į kareivinių režimą su įtempta dienotvarke ir kariška tvarka. Reikėjo laiko prie viso to priprasti ir „įsivažiuoti". Kariūnė nebijo būsimų pareigų ir atsakomybės, kuri laukia jos po studijų:


„Atsakomybės nebijau. Nė karto nesuabejojau savo pasirinkimu. Bet jaudulys, žinoma, yra, juk laukia visiškai naujas gyvenimo etapas."


Būsimoji karininkė vertina savo buvusią tarnybą KASP: „Tai buvo labai naudinga: bazinius dalykus, supratimą, žinias ir įgūdžius, reikalingus karinėje tarnyboje, gavau tarnaudama eiline kare savanore."

 

Besimokydama II kurse praktiką Giedrė atliko Butigeidžio dragūnų batalione. „Klaipėda man artimas kraštas ir miestas, o Dragūnų batalionas - pažįstamas dalinys, jo struktūra, personalas ir t. t. Norėčiau ten tarnauti baigusi mokslus."

 

III kurso kariūnas Augustas Ališauskas

 

Augustą dar pradinuką mokykloje traukė kariuomenė. Besimokydamas 9 klasėje, vaikinas sužinojo apie Karo akademiją ir svajonė ten studijuoti augo kartu su juo iki pat baigiamųjų egzaminų gimnazijoje. Bet visiškai neturėdamas patirties kariuomenėje, jis abejojo savo jėgomis. Vaikinas nebuvo tikras, ar studijos Karo akademijoje atitiks jo lūkesčius.

 

2015 metų lapkritį Augustas iš draugų sužinojo apie galimybę tarnauti KASP ir nusprendė būtent čia pradėti savo karjerą. Atrodė, kad tai visiškai netrukdys mokslams gimnazijoje ir užklasinei veiklai, nes pratybos vyksta savaitgaliais. Vaikinas tvirtina tada suvokęs, kad tarnyba KASP būtų puikus startas kariuomenėje, būdas įgauti karinės patirties.

 

Vieningai sutarę dėl tarnybos Savanorių pajėgose privalumų, penki bičiuliai spontaniškai nuvažiavo į artimiausią KASP kuopą ir pasirašė kario savanorio tarnybos sutartį. Toliau, jau tarnaudamas mūsų pajėgose, Augustas galutinai apsisprendė mokytis Karo akademijoje: „Studijoms prasidėjus, mokslai sekėsi dar geriau nei tikėjausi. Žinoma, kad man, kaip būsimam karininkui, ir esamam kariūnui, labiausiai patinka karinės paskaitos bei pratybos". Pasak Augusto, daugelis kariūnų pritartų, kad sunkiausia visada yra I kurse: reikia įsisavinti didelius kiekius naujos informacijos, priprasti prie kariškos tvarkos, prisiimti atsakomybę ir suprasti, kad nebesi toks pat laisvas, koks buvai mokykloje.

 

Dabar, jau Karo akademijos trečiakursis, Augustas jaučiasi akademijos senbuviu, yra viskuo patenkintas, per tris metus patobulėjo, susiformavo kaip asmenybė ir susirado gerų draugų, kuriais gali pasitikėti.

 

„Į Karo akademiją mokytis kiekvienas norintis nepateks, - sako Augustas, - kasmet čia vyksta griežta kandidatų atranka, juk čia rengiami būsimi vadai, kurie bus atsakingi savo už savo karius, jų rengimą ir sveikatą. Akademija formuoja atsakingus lyderius, todėl būsimos atsakomybės nebijau, nes manau, kad jos niekaip neišvengsi, siekdamas karininko karjeros. Kiekvienas čia studijuodamas ne kartą suabejoja savo pasirinkimu dėl iškilusių sunkumų, ne išimtis ir aš, tačiau dabar visiškai nesigailiu ir suprantu, kad visi sunkumai studijų metais mus ugdo kaip būsimuosius vadus ir grūdina kaip karius.

 

Aš išaugau Savanorių pajėgose, o dalis kariūnų net nežino kokios yra karių savanorių užduotys, - nuogąstauja buvęs pajėgų karys, - daugelio kariūnų nuomonė apie KASP yra įvairi. Didžioji dalis mano, kad tarnyba Savanorių pajėgose karininkui nėra tinkamiausia stotelė, nes atitolsti nuo kovinio dalinio rutinos, kita vertus, tai priklauso nuo tikslų, kurių ketini siekti tarnybos metu. Manau, dėl bendro supratimo apie kariuomenę, naudinga prieš tampant kariūnu patarnauti KASP, nes tai padeda apsispręsti dėl studijų, taip pat įgauti įgūdžių, kurie stipriai padeda pradėjus mokytis LKA."

 

II kurso kariūnas Tomas Melvidas

 

Dar būdamas vaikas, Tomas, vartydamas tėčio ir senelio kariškus albumus, žavėjosi karyba. Kartu su tėčiu žiūrėdavo karinius filmus ir juos aptardavo, analizuodavo. Kai Tomui buvo penkeri, kieme sutiko vaikinus, grįžusius iš karinių pratybų. Jiems tebuvo po 16 metų, bet visi jau tarnavo SKAT ir savo pasakojimais apie pratybas tiesiog užbūrė berniuką. Visos šios detalės nuo mažų dienų augino Tomo norą prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.


Sulaukęs pilnametystės, informacijos apie tarnybos būdus Tomas pradėjo ieškoti arčiausiai namų - Druskininkų savanorių kuopoje: „Dainavos rinktinės 109 kuopos vadas kpt. Kęstutis Valenta mane paskatino ir suteikė informacijos apie galimybes studijuoti akademijoje ir tapti karininku. Iš pradžių rinkausi Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, bet gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad galiausiai atsidūriau stacionare, LKA."


Kareivišku gyvenimu akademijoje buvęs karys savanoris nesiskundžia. Studijos sekasi gerai, mokytis nėra labai sunku, o labiausiai patinka privalomas paskaitų lankomumas.


Sunkiausia, tapus kariūnu, Tomui buvo persiorientuoti iš vyresniojo šaulio pareigų į eilinio kario poziciją. Ir tai, kad būdamas KASP kuopoje jis buvo vienas jauniausių, o dabar savo padalinyje - vienas vyriausių. Tomas nebijo tolimesnės profesinės karo tarnybos iššūkių, nes yra patyręs karys, sugeba vadovauti žmonėms, Karo akademijoje lyderystės įgūdžiai tik dar labiau patobulėjo. „Žinoma, yra buvę tokių dienų, kai manydavau, kad reiktų viską mesti ir išbandyti kitos srities studijas, tačiau užplūdus prisiminimams iš pratybų, blogos mintys greitai „išgaruodavo," - pasakoja būsimasis karininkas T. Melvidas.


Kariūnas Tomas pasakoja, kad visi šaunūs prisiminimai - dažniausiai iš ankstesnės tarnybos savanorių kuopoje. Kartais jam būna apmaudu, kuomet žmonės, nei dienos netarnavę KASP, skleidžia juokingus ir kvailus gandus apie mūsų pajėgas: Aš pats, per pusketvirtų tarnybos metų savanorių kuopoje, supratau, kiek tai man davė naudos, patirties ir žinių, kurias džiaugiuosi atsinešęs į LKA. Sausumos pajėgų mokymo centre esu baigęs tokių kursų, kurių kariūnams niekas neveda: tai Bazinis instruktoriaus kursas ir Pėstininkų skyriaus vado vyr. šaulio kursas. Norėčiau ir ateityje patirti naujų išbandymų, todėl, baigęs akademiją ir paskirtas į dalinį, sieksiu dalyvauti atrankoje į SOP. Specialiųjų operacjų pajėgose, jei pasiseks ten pakliūti, įgyčiau dar daugiau karinių žinių ir patirties."

 

I kurso kariūnas Gražvydas Gricius

 

Gražvydą į Savanorių pajėgas paskatino ateiti Šaulių sąjungos Gen. Povilo Plechavičiaus rinktinės Akmenės kuopos vadas Vygantas Vaičius. Dabar Karo akademijos pirmakursis teigia, kad tai buvo vienas iš geriausių pasirinkimų jo gyvenime. Tarnaudamas KASP jis susiformavo kaip karys, dalyvavo įdomiose pratybose.


„Kiekvienam savo draugui nedvejodamas siūlyčiau stoti į Savanorių pajėgas," - teigia Gražvydas.

 

Jei ne KASP, gal taip ir nebūčiau ryžęsis tapti Karo akademijos kariūnu. Būtent KASP pamačiau visas tarnybos kariuomenėje
galimybes, supratau, kad karinė tarnyba gali būti darbas, kurį dirbsiu ne vien dėl atlyginimo."

 

Nors Gražvydas LKA dar tik pusantro mėnesio, viskas jaunuoliui sekasi puikiai. Susirūpinusiems tėvams pasakoja, kad akademijoje tebevyksta adaptacijos procesas. Čia sutiko daug naujų žmonių, dėstytojų ir gilinasi į jų dėstomas disciplinas. Mokytis sunku, tačiau ir kartu įdomu, pasitaikančius minusus kompensuoja geros sąlygos sportuoti, o tai suteikia daugiau motyvacijos stengtis akademinėse studijose ir karinėse pratybose.

 

„Sunkiausia apsiprasti su griežta dienotvarke ir kariška tvarka, - sako Gražvydas, - visi mes atėjome iš civilinės aplinkos, todėl sunkiausia susitarti kaip reikia laikytis tvarkos, kad sulauktume kuo mažiau pastabų. Pripažinkime, tikrai dauguma namuose negalvodavome apie „nepristumtą prie stalo kėdę". O čia - reikia. Karo akademija išmoko tvarkos, disciplinos, nepriekaištingos išvaizdos. Tai būtina kiekvienam kariui, tuo labiau, būsimam karininkui. Kartu su tvarkos supratimu pradėjome suvokti ir komandinio darbo svarbą kolektyve, todėl savo būryje esame lyg šeimoje. Iš tiesų, neišskirčiau būrio, manau, visa kuopa esame kaip gerai sutarianti šeima. Aišku, būna - susipykstame, bet tai trumpalaikiai dalykai."


Reikia suprasti tai, kad baigę Karo akademiją būsime vadais: „Ši mintis apie atsakomybę dar vis neramina, nes mąstai: „O jeigu kas nors nepavyks?" Visi stojome į LKA jau suprasdami, kad sunkumų neišvengsime, žinodami, kad karininko kelias ne rožėmis klotas. Kiekvienas kariūnas, žino, kad siekiant savo užsibrėžto tikslo reikės daug paaukoti, galbūt, net peržengti savo galimybių ribas arba imti ir jas praplėsti. Visi atėjome čia, kad išmoktume būti vadais, lyderiais ir būtume pasiryžę prisiimti būsimą atsakomybę tarnyboje."

 

Gražvydas didžiuojuosi, kad tarnybą pradėjo eiliniu kariu: „Kariūnų, kurie anksčiau yra tarnavę KASP, čia yra nemažai ir visi iki vieno didžiuojasi savo buvusia tarnyba. Aš manau, kad jeigu tik yra galimybė, prieš stojant į akademiją, būtinai reikia patarnauti eiliniu savanoriu, pėstininkų kuopoje. Visa tai suteiks karinės patirties, o svarbiausia, padės apsispręsti - ar Karo akademija yra ta vieta, kur norėtumėte studijuoti." Gražvydas pasakoja, kad jo artimiesiems iš pradžių nelabai patiko toks jo pasirinkimas: „Buvo visko - bandė atkalbėti, siūlė kitus variantus, ypač šiam pasirinkimui prieštaravo mama. Po to, pamatę mano užsispyrimą ir norą mokytis to, ką jau buvau išbandęs karinėse pratybose - suprato, kaip tai yra man svarbu. Dabar šeimos nariai linki įgyvendinti savo svajonę - tapti karininku".

 

Visiems mano amžiaus jaunuoliams palinkėčiau niekad neiti lengvu keliu, taip pat niekada nedaryti to, ko nori kiti, bet to nenori tu pats; nesiekite to kas yra madinga ar atrodo naudinga, o ieškokite savo tikrojo pašaukimo. Ir, jeigu norite tapti pavyzdžiu kitiems eikite ginti savo Tėvynės, būkite Lietuvos patriotai, nebijokite sunkumų, tapkite ryžtingais, ištvermingais, stipriais bei motyvuotais. Jei galvojate apie tai, ateikite į Karo akademiją - jūsų vieta čia." 

 

KASP leidinio „Savanoris“ informacija

 

LKA archyvo nuotraukos

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media