Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Rūmų eksterjeras ir interjeras

Ramovės reprezentacinių rūmų eksterjeras suprojektuotas, remiantis renesanso komponavimo principais ir tradicijomis, modernizuotų formų ir elementų, tačiau atsisakius renesanso stiliui būdingo plastikos dekoro. Rūmų planas - simetriškas su pabrėžta centrine ašimi. Fasado centre įkomponuoti platūs laiptai, o virš pastato - skulptoriaus Broniaus Pundziaus trijų senovinių karžygių skulptūra. Harmoningai tarpusavyje suaugę trys karžygiai - milžinai šiandien yra ir Ramovės simbolika. Trys to paties skulptoriaus  sukurti  Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų herbai, puošaintys pagrindinį Ramovės įėjimą. Visas pastato fasadas horizontaliomis traukomis ir karnizais suskaidytas į tris tarpsnius: cokolį, bendrąją masę (antras-trečias aukštas) ir viršutinę dalį. Langai ir durys papuoštos grotais, kurie suskaidė didelius stiklo paviršius, "surimtino" pastatą, tačiau kartu jį ir papuošė.

 

 Fasadas

 

Fasadas 

Fasadas 3 

milzinai

 

 Fasadas

 Dekoro detalės

 Fasado langų puošyba

 Ramovės simbolis - trys karžygiai 

 

 

Reprezentacinių Lietuvos kariuomenės rūmų (Kauno įgulos karininkų ramovės) interjeras sukurtas derinant klasikinius, modernistinius ir tautinius motyvus. Visos detalės (langų ir radiatorių kalinėtos grotelės, sietynai, sieniniai šviestuvai, durys ir kt.) pagamintos pagal St. Kudoko brėžinius. Patalpose esti daugiausia archit. inž. J Kovalskio (Kovos) projektuoti, V. Klioklio dirbtuvėse pagaminti baldai. Naudota daug dirbtinio marmuro (aut. J. Dubovskis (Dubauskas)), įvairių rūšių parketo, pilkšvų tonų mozaikinio betono, veidrodžiai, kurie specialiai buvo pagaminti J. Kameneckio fabrike.

 

Tarpukariu pastatytos Ramovės išplanavimas

(Brėžiniai ir jų aprašymai paimti iš žurnalo "Kardas" (1936 m. kovo 1 d. Nr. 5(234)) 

 1 auksto planas

1. pav. pirmojo aukšto planas

2 auksto planas

 2. pav. antrojo aukšto planas

 3 auksto planas

3. pav. trečiojo aukšto planas

 isliginis pjuvis

  4. pav. išilginis pjūvis

1 pav. pirmojo aukšto planas: 1-išoriniai laiptai (vyriausias įėjimas), 2-pagalbinis įėjimas, 3-atsarginis įėjimas, 4-paradiniai laiptai į salę, 5-kasdieniniai laiptai, 6-atsarginiai laiptai, 7-užpakaliniai laiptai, 8-vestibiulis, 9-rūbinė, 10-ponių kambarys, 11-kabinetai, 12-šveicoriaus kambariukas, 13-Ramovės raštinė ir biblioteka, 14-Ramovės šeimininko kambarys, 15-bufetas, 16-vyrų, W. C. 17-moterų W. C. 18-restoranas, 20-laipteliai iš restorano į aikštelę, 21-įvažiavimas, 22-liftas, 23-valgių liftas.

2 pav. antrojo aukšto planas: 1-kasdieniniai laiptai, 2-atsarginiai laiptai, 3-paradiniai laiptai, 4-užpakaliniai laiptai, 5-Vytauto seklyčia, 6-Prezidento kambarys, 7-Mažoji salė, 8-Didžioji salė, 9-laiptų salionėlis, 10-salioniukas, 11-kabinetas,  12-žiemos sodnelis, 13-artistų kambarys, 14-holas, 15-W. C., 16-moterų W. C., 17-avansalė, 18-liftas, 19-valgių liftai.

3 pav. trečiojo aukšto planas: 1-kasdieniai laiptai, 2-atsarginiai laiptai, 3-skaitykla, 4-biliardo kambarys, 5-kortų kambarys, 6-valgykla, 7-moterų seklyčia, 8-kabinetas, 9-balkonas, 10-vyrų W. C., 11-moterų W. C., 12-valgių šildomasis kambarys, 13-liftas, 14-valgių liftas, 15-Didžioji salė, 16-balkonas, 17-salionas, 18-artistų kambarys, 19-artistų W. C., 20-užpakaliniai laiptai, 21-šachmatų kambarys.

4 pav. išilginis pjūvis: 1-restoranas, 2-bufetas, 3-įvažiavimas, 4-sandėlis, 5-avansalė, 6-didžioji salė, 7-laiptų salionėlis,
8-balkonas, 9-balkonas, 10-holas, 11-valgykla, 12-vyriausias įėjimas, 13-vestibiulis, 14-paradiniai laiptai, 15-Mažoji salė, 16-šaudykla.

 

Didžiausios rekonstrukcijos Ramovės rūmų interjere įvyko okupacijų metu ir tik Krašto apsaugos ministro  2000 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 402 Lietuvos karininkų ramovės reprezentacinius rūmus perdavus Lietuvos kariuomenei ir čia įkūrus Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovę buvo pradėta pastato vidaus bei išorės restauracija, siekiant atkurti kiek įmanoma labiau autentiškas erdves.

 

 

Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniai rūmai  Kaune – vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų, turėjęs „atitikti ne tik karininkų korporacijos, bet ir vyriausybės reprezentacijos reikalus“[1]. Sumanymas įsteigti tokius karininkų klubo, vėliau virtusio ramove, rūmus susiformavo dar 1930 m., o pirmasis konkretus žingsnis žengtas 1931-aisiais, kai buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, kuriam, kaip rašoma to meto spaudoje, pateikta daugiau nei 30 pasiūlymų[2]. Pirmoji premija (3000 Lt), buvo paskirta estų architektams Elmarkui Lohkui ir Herbertui Johansonui[3]. Projektas laimėtojas buvo traktuojamas kaip savotiškas idėjų bankas ir juo remiantis rengiamas galutinis. Tolesnis projektavimas pavestas prof. Vladimirui Dubeneckiui su padėjėjais architektu Stasiu Kudoku ir inžinieriumi Jonu Kriščiukaičiu. V. Dubeneckiui mirus, „projektavimo darbus sutiko toliau dirbti architektorius prof. M. Songaila; be to, ir padėjėjai pasikeitė – inž. Jonas Kriščiukaitis asmens sumetimais užleido savo darbą inž. Kaziui Kriščiukaičiui“[4]. Naujoji projektuotojų komanda didžiąją projektavimo darbų dalį baigė 1933 m. Vis dėlto dėl ekonominių priežasčių statyba buvo atidėta iki 1935 m. Na, o rūmai iškilmingai atidaryti 1937 m. balandžio 23 d.[5].

Nors Ramovės rūmai įsikūrę pakankamai reprezentatyvioje vietoje, šalia pagrindinės miesto urbanistinės arterijos Laisvės alėjos, diskusijos dėl statybos vietos nenutilo iki pat statybos pradžios. Akivaizdu, kad ieškota kaip įmanoma efektingesnio sprendimo. Į šias paieškas įsitraukė gana platus visuomenės ratas. Kaip pažymi statybą kuravęs inž. Juozas Barzda-Bradauskas, buvo kilę įvairiausių sumanymų: „Vieni kukliai pageidavo vien tik perkelti statybos vietą į kurį nors kampinį laisvą sklypą, kad mūsų rūmai efektiškiau iš oro atrodytų; buvo ir tokių, kurie norėjo pakeisti statybos sąlygas galvodami apie parką, apie kelių hektarų plotą, kad ir toliau nuo miesto centro.“ Būta netgi minčių Ramovę statyti ant Napoleono kalno ar Įgulos soboro vietoje, prieš tai šį nugriovus. Tik vargu ar visas idėjas reikėtų vertinti kaip turėjusias realų pagrindą. Anot J. Barzdos, atsirado „tikrų „idėjos mecenatų“, kurie nuoširdžiai, nemokamai siūlė grandiozinius sumanymus, kuriuos įvykdžius, mes pralenktume rytų maharadžų ir Amerikos multimilijardierių svajones“[6]. Kiek rimčiau mąstyta apie vietos parinkimą Nemuno krantinėje, prie Maironio gatvės.  Čia būtų buvę daugiau erdvės ir galimybė šalia pastato įrengti sodą. Pastarojo sumanymo atsisakyta dėl ekonominių skaičiavimų. Gana rimtai svarstyta galimybė griauti senąjį Karininkų ramovės pastatą ir statyti naują Laisvės alėjos ir Mickevičiaus gatvių kampe. Vis dėlto galų gale prieita prie nuomonės, kad senasis namas bus rekonstruotas, paaukštintas ir jame įrengti biznio namai[7], o pelnas iš jų skirtas išmokėti statybos paskolai.

Be jokios abejonės, didžiausią įspūdį palieka Ramovės interjeras.

Tekstas iš svetainės:  http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/881, daugiau apie Lietuvos karininkų ramovės reprezentacinius rūmus skaitykite svatainėje. 

 

 

 
 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2020-01-16
Sprendimas: Fresh Media