Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kariuomenės atstovams įteikti simboliniai apdovanojimai – „Jūriniai mazgai“

2010-05-11
image

Gegužės 10 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, labiausiai ryšių su visuomene ir visuomenės informavimo srityje pasižymėjusiems krašto apsaugos sistemos atstovams buvo įteikti jau tradiciniais tapę Lietuvos kariuomenės vado apdovanojimai - „Jūriniai mazgai".

 

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikdama prizus linkėjo nebijoti pakovoti už laisvą, nepriklausomą ir nuoširdų žodį, o Kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius pasidžiaugė, kad kariuomenė yra atvira ir neatskiriama visuomenės dalis ir gali papasakoti visuomenei apie karį-gynėją.

 

Šiais metais „Jūrinio mazgo" nominacijos įteiktos keturiose kategorijose: už ryšius su žiniasklaida, už ryšius su visuomene, už geriausią metų padalinio viešųjų ryšių projektą ir už geriausią metų vidinės komunikacijos projektą.. Kartu paskelbtas kariuomenės atstovas spaudai, pagerbti kariai kūrėjai, krašto apsaugos sistemos kalbininkai.

 

Flamandiškas „Jūrinis mazgas" už ryšius su žiniasklaida įteiktas devintosios Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės Visuomenės informavimo karininkui kapitonui Mariui Varnai.

 

Lianos „Jūrinis mazgas" už ryšius su visuomene ir pavyzdinį vidinės komunikacijos renginių organizavimą įteiktas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinins Vilkas" Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajam pėstininkų batalionui. Apdovanojimą atsiėmė bataliono vadas pulkininkas leitenantas Remigijus Baltrėnas.

 

Gyvatės „Jūrinis mazgas" už įdomius vidinės komunikacijos projektus, už iniciatyvas, tradicijų gaivinimą ir istorijos puoselėjimą įteiktas būsimiems karininkams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams. Apdovanojimą atsiėmė Kariūnų tarybos pirmininkas kariūnas Kazimiras Bogdanas.

 

Rifo „Jūrinis mazgas" geriausiam metų viešųjų ryšių projektui įteiktas projektui priartinusiam Afganistaną prie Lietuvos. Tai šiuo metu tarnaujančios dešimtosios Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) karių inicijuotas projektas „Šiltos kepurėlės Afganistano vaikams". Idėjos sėkmę lėmė ir Lietuvos gyventojų geranoriškumas, vietoje planuotų 500 kepurėlių pernai rugpjūtį - rugsėjį vykusios akcijos metu iš viso buvo surinkta daugiau nei 7000 šiltų megztų, nertų, veltų kepuraičių.


PAG 10 suformuotas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės pagrindu ir apdovanojimą atsiėmė Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Antaną Plieskis, pažadėjęs perduoti projekto iniciatoriams kai tik jie grįš į Lietuvą.

 

Tradiciškai įteiktas Lietuvos kariuomenės atstovo spaudai diplomas. Jis atiteko Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Vilniuje viršininkui majorui Vidmantui Kontrauskui, sėkmingai suvaldžiusiam gripo pandemijos paniką.

 

Specialus diplomas skirtas tarsi kariuomenės manifesto kūrėjui Sausumos pajėgų vadui brigados generolui Jonui Vytautui Žukui. Jis svariai argumentuodavo, visuomenei ir kariams aiškino koks pražūtingas žingsnis Lietuvai būtų kariuomenės atsisakymas.

 

Karių kūrėjų kategorijoje pagerbti kariai ir krašto apsaugos sistemos darbuotojai savo iniciatyva parašę ir išleidę knygas. Tokių šiemet buvo net keturi. Tai majoras Albertas Dusevičius sukūręs kovinį nuotykių romaną „Perkūno karys", atsargos kapitonas Gintautas Deksnys parašęs knygą „Kilkime...", doc. dr. Romas Batūra, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos lektorius ir Karo istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas pernai išleido net tris istorines knygas: „Kovų istorijos: nuo seniausių laikų iki XX amžiaus", „Į laisvę Baltijos keliu" ir „Lietuvos laisvės kovų vietos. Partizanų generolas Jonas Žemaitis". Vertingą ir kariams aktualią knygą išleido ir Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis, tai „Karo meno istorijos. I dalis".

 

Pagerbti buvo ir menininkai. Diplomas įteiktas dailininkui ir fotomenininkui, surengusiam septynias tapybos ir dvi fotografijų parodas, Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnybos vyr. dizaineriui Gediminui Pranckūnui. Tos pačios tarnybos vyr. dailininkei Ingai Dambrauskienei taip pat įteiktas diplomas, surengusiai tapybos darbų parodą.

 

Diplomai įteikti iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjai Reginai Rajeckienei; „Terminų banko" karinės terminijos tvarkytojai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos redakcinio skyriaus vedėjo pavaduotojai Jolantai Budreikienei; Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos Viešųjų ryšių specialistei Irenai Skuodienei; Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnybos maketuotojai Loretai Keršytei; Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriaus kariams.

 

Šiemet jūrinius mazgus surišo Jungtinio štabo Jūrų operacijų karininkas kapitonas leitenantas Petras Ramanauskas.

„Jūrinio mazgo" apdovanojimas buvo įsteigtas 2000 m. tuometinio kariuomenės vado generolo majoro Jono Kronkaičio iniciatyva. Taip iki šiol skatinami ir pagerbiami kariai prisidedantys informuojant visuomenę apie Lietuvos kariuomenę, formuojant jos įvaizdį ir branginantys gimtąją kalbą.

 

Daugiau apie mazgus:

Flamandiškas mazgas. Tai vienas iš seniausių jūrinių mazgų, kurį naudojo laivuose sujungti du lynus, tiek plonus tiek storus. Šis mazgas laikomas labai patvariu - nepraslysta ir patikimai laiko net sintetinį žvejybos valą. Taip pat šis mazgas, net stipriai užveržtas, negadina virvės ir jį lengva atrišti.


Gyvatės mazgas. Šis mazgas laikomas vienu iš pačių patikimiausių mazgų sintetinio žvejybos tinklo pynimui. Jis turi pakankamai daug persikeitimų, simetriškas ir kompaktiškas, kai užveržtas. Turint pakankamai įgūdžių ir žinių, juo galima surišti ir fortepijono stygas. Šiuo mazgu galima surišti bet kokias dvi virves, kai reikia patvaraus, patikimo sujungimo.


Lianos mazgas. Nors šis mazgas ir nepaplito laivyne, bet priskiriamas prie originalių ir patikimų virvių rišimo mazgų. Jis unikalus tuo, kad esant pakankamai paprastam virvių persikeitimui, patikimai laiko net didelį tempimą ir labai lengvai atrišamas tempimui pasibaigus. Jis nepraslysta ir surišus sintetinį žvejybos valą, todėl gali būti naudojamas ir žvejų.

 

Rifo mazgas. Šio mazgo pavadinimas kilo nuo „rifavimo" - burės ploto sumažinimo, pavojingai sustiprėjus vėjui, ją pririšant prie giko (burės apačią laikančios karties). Šio mazgo privalumas - greitas atrišimas kai reikia vėl padidinti burės plotą. Dėl savo paprastumo ir patikimumo plačiai paplito ne vien tarp jūrininkų, bet ir buityje. Tai dažniausiai pirmasis mūsų visų vaikystėje išmoktas mazgas batams užsirišti.

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media