Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

LTN. POVILAS BRAZDŽIŪNAS - KARO LAKŪNAS IR FIZIKAS

 

Aviacijos karininkas, būsimasis fizikas ir mokslininkas gimė 1897 m. rugsėjo 18 d. Kupiškio rajono, Žiežmariškių kaime.


1915 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją (dabar Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija).


1919 m. Povilas Brazdžiūnas savanoriu įstojo į Karo aviacijos mokyklą ir gruodžio 13 d. ją baigęs leitenanto laipsniu paskirtas į Aviacijos dalį (nuo 1920 m. - Aviacijos korpusas, 1920 - 1921 m. - Oro laivynas, 1921 - 1928 m. Aviacija, vėliau - Karo aviacija). 1920 m. balandžio 16 d. jis skiriamas į 1-ąją oro eskadrilę mokiniu. Šios eskadrilės, susikūrusios 1920 m. balandžio 1 d., dėka Lietuvos karo aviacija tapo lietuviška. Eskadrilė įsikūrė Viesulavoje (Linksmadvaryje, vėliau - Linksmakalnyje).


1920 m. spalio 21 d. ltn. Povilas Brazdžiūnas komandiruojamas Kauno įgulos viršininko žinion, o sekančiais metais (1920 m. spalio 21 d.) - į Generalinį štabą žvalgybos skyriaus viršininko žinion, o sekančią dieną - Žvalgų dalinio karininku ypatingiems reikalams kuopos vado teisėmis.


1922 m. spalio 22 d. ltn. Povilui Brazdžiūnui sudaromos sąlygos studijuoti, todėl jis 1925 m. baigia Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universitetas).


1926 m. jaunasis fizikas Povilas Brazdžiūnas, gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, išvyko stažuotis į Ciuricho universitetą Šveicarijoje, tobulinosi elektrooptikos srityje. 1928 m. grįžęs iš Ciuricho, jis pradėjo dirbti Lietuvos universiteto matematikos ir gamtos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. 1929 m. dalyvavo ekspedicijoje, vykdžiusioje Baltijos jūros pakraščio magnetinius matavimus. Jis tyrinėjo medžiagų elektrinio laidumo kitimą stipriuose elektriniuose laukuose efektus, organizavo puslaidininkių tyrimus, aktyviai kūrė lietuvišką terminiją.


1934 m. pradėti tyrimai medžiagų elektrinio laidumo kitimo stipriuose laukuose efektams nustatyti. Šie eksperimentai buvo tarsi puslaidininkių elektrinio laidumo vėlesnių tyrimų Lietuvoje pradžia.

 

 Tačiau pagrindinis darbas universitete buvo pedagoginis. Norint gauti teisę skaityti paskaitas universitete, įgyti docento ar profesoriaus vardą, fakulteto taryboje reikėjo ginti habilitacinį darbą. 1933 m. sausio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto tarybos posėdyje Povilas Brazdžiūnas apgynė habilitacinį darbą, o 1934 m. balandžio 24 d. jam suteiktas docento vardas. Dirbdamas Vytauto Didžiojo universitete jis parengė kelių skaitomų kursų konspektus, vadovėlį, rašė mokslo populiarinimo straipsnius iš įvairių fizikos sričių „Lietuviškajai enciklopedijai", žurnalams.


1937 m. lapkričio 23 d. jam suteiktas ats. leitenanto laipsnis.


1939 m. prasidėjus II Pasauliniam karui, Lietuvai buvo grąžintas Vilniaus kraštas. 1939 m. gruodžio 16 d. vėl pradėjo veikti Vilniaus universitetas, iškilo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto pertvarkymo klausimai, perkeliant jį į Vilnių. Vilniaus universiteto Fizikos katedra sukurta iš naujo, nes mažai kas iš Vilniaus Stepono Batoro universiteto Fizikos fakulteto personalo liko dirbti atsikūrusiame Vilniaus universitete. 1940 m. rugsėjo 1 d. Povilas Brazdžiūnas patvirtintas Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto docentu. Tačiau sėkmingai pradėtą mokslinį ir pedagoginį darbą nutraukė karas. 1944 m. naujuosius mokslo metus reikėjo pradėti vėl iš naujo. 1945 m. kovo 17 d. Povilas Brazdžiūnas patvirtintas Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos profesoriumi ir Eksperimentinės fizikos katedros vedėju. Suprasdamas, kad mokslo plėtra pirmiausiai priklauso nuo mokytojų paruošimo, profesorius, nepalikdamas darbo Vilniaus universitete, sutiko vadovauti ir Vilniaus pedagoginiam institutui (dabar - Vilniaus Pedagoginis universitetas), vėliau dirbo Vilniaus Pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakulteto dekanu bei Bendrosios fizikos katedros profesoriumi.


Povilas Brazdžiūnas toliau domėjosi tiek jau pažįstamomis, tiek naujomis fizikos mokslo kryptimis, stengėsi suformuoti pagrindines mokslinio darbo kryptis. Nuo 1957 m. Povilas Brazdžiūnas buvo Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos instituto Radioaktyvaus spinduliavimo sektoriaus organizatorius ir vadovas, nuo 1960 m. - Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėjas. Buvo pradėti ruošti naujų fizikos krypčių specialistai. Pedagogikos mokslų lobyne lieka akademiko Povilo Brazdžiūno darbai. Ši šviesi asmenybė Vilniaus pedagoginiam universitetui vadovavo būtent tarybiniu laikotarpiu. Tai, ko nebuvo leistina sakyti žodžiais, jis įamžino darbais.


Prof. Povilas Brazdžiūnas aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos veikloje. 1949 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu - korespondentu, 1956 m. - tikruoju nariu, 1963 - 1976 m. buvo renkamas Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku - sekretoriumi.


Povilas Brazdžiūnas buvo daugybės mokslinių tarybų nariu, daug nuveikė leidybos baruose, terminų kūrimo, norminimo bei taisyklingos vartosenos srityje. 1949 - 1960 m. buvo Vilniaus universiteto Mokslo darbų fizikos ir matematikos serijos atsakingasis sekretorius, nuo 1961 m. leidžiamo mokslinio žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys" vienas iš iniciatorių ir vyriausiasis redaktorius.


1963 m. prie Lietuvos Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto įkurta Lietuvos fizikų draugija, kurios pirmininku nuo pat jos įkūrimo (išskyrus 1966 - 1968 m.) iki mirties buvo akademikas Povilas Brazdžiūnas.


Už mokslininko, kultūros ir visuomenės veikėjo darbus Povilas Brazdžiūnas buvo apdovanotas valstybine premija, ordinais, medaliais, t. t. ir Savanorių medaliu (1931 m.), Garbės raštais.


Akademikas ir karo aviacijos lakūnas Povilas Brazdžiūnas mirė 1986 m. vasario 28 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

 

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-01
Sprendimas: Fresh Media