Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

LIETUVOS KARO LAKŪNAS, AVIACIJOS MAJORAS ANTANAS STAŠAITIS

 

Antanas Stašaitis gimė 1897 metų rugpjūčio 16 dieną Stašaičiuose, dabartiniame Kėdainių rajone.


Besibaigiant I pasauliniam karui ir vokiečiams besitraukiant iš Lietuvos, pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė. Šalia kitų ginklų rūšių, kūrėsi ir karo aviacija, kurios užuomazga glaudžiai susijusi su Lietuvos nepriklausomybe. Tačiau nei 1918 metų pabaigoje, nei 1919-ųjų pradžioje Lietuvos kariuomenėje nebuvo nė vieno žmogaus, gerai pažįstančio aviaciją.


1919 m. sausio 30 d. Lietuvos kariuomenėje pradedama formuoti inžinerijos kuopa, o joje - aviacijos būrys, kurio vadu skiriamas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Nuo kovo 1 d. inžinerijos kuopa pavadinama batalionu, o visi jos būriai - kuopomis. Kovo 12 d. aviacijos kuopa išskiriama iš inžinerijos bataliono sudėties ir pavadinama aviacijos dalimi. Išleidžiamas ir pirmasis įsakymas šiai daliai. Nuo šiol aviacija pradeda savarankišką gyvenimą.


Dvidešimtmetis Antanas Stašaitis 1919 metais savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir paskiriamas į aviaciją ir liepos mėnesyje paskiriamas į pirmąją pilotų grupę.


Pirmoji organizuota Lietuvos aviacijos sistema - Lietuvos karo aviacija - įteisinta 1912 m. kovo 12 dieną. Iš karto suprasta, kad šiai sričiai reikalingi kvalifikuoti specialistai, todėl tą pačią dieną kartu su Lietuvos karo aviacija gimė ir pirmoji Lietuvoje Konstantino Fugalevičiaus vadovaujama Karo aviacijos mokykla.


1919 m. gegužės 11 d. sekmadienį, Kaune rotušės aikštėje įvyko pirmoji Lietuvos kariuomenės priesaikos ceremonija, nes vykdant gegužės 8 d. vyriausiojo kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsakymą Nr. 2, sekmadienį, gegužės 11 d., įsakoma visų esančių Kaune ir Panemunėje karinių dalių rikiuotės ir ne rikiuotės kariams priimti priesaiką.


Tų pačių metų gruodžio 1 d. į Karo mokyklą siunčiami 34 Karo aviacijos mokyklos mokiniai baigti rikiuotės mokslo, kad įgytų pirmąjį karininko laipsnį. Ši mokykla veikė devynis su puse mėnesio.


Nuo 1919 m. liepos mėnesio pradedami rengti lakūnai aviacijos mokykloje. Daugelio priežasčių sąlygoti savarankiškiems skrydžiams parengti tik keturi lakūnai: Juozas Kumpis, Leonas Sliužinskas, Vytautas Rauba ir Antanas Stašaitis. Šiai mokyklai buvo lemta išleisti vienintelę 34 karo lakūnų laidą, kurią baigė ir Antanas Stašaitis, bet 11-ai iš jų suteikti puskarininkio kariniai laipsniai ir tik vėliau jiems suteikti kariniai leitenanto laipsniai. Šią, pirmąją istorinę Karo aviacijos mokyklos laidą su A. Stašaičiu baigė: Antanas Gustaitis, Vytautas Rauba, Juozas Kumpis, Tadas Šamanas, Povilas Brazdžiūnas, Kazys Graužinis, Kostas Kanauka, Jonas Zauka, Antanas Babilius, Romas Šidlauskas, Leonas Virbickas, Vytautas Jablonskas, Juozas Pranckevičius, Viktoras Firontas, Aleksas Kvasnevskis, Jurgis Dobkevičius, Vilius Elisonas, Simas Stanaitis, Bronius Sidaravičius, Vincas Švitris, Leonardas Peseckas, Vincas Ruseckas, Vsevolodas Šenbergas, Stasys Tumas, Kazys Brazdžionis, Tomas Sereika, Severinas Sabas, Juozas Šabanavičius, Julius Šalkauskas, Genrichas Bezumavičius, Mikas Vaicekauskas, Leonas Sliužinskas, Vladas Lišauskas. Išleidus šią laidą, aviacijos dalies vadas dėjo pastangas, kad būtų leista suformuoti dar vieną laidą, nes to buvo per maža, bet kariuomenės vadovybė nesutiko. Karo aviacijos mokykla 1919 metų gruodžio 18 dieną nustojusi gyvuoti.


Tų pačių metų spalio 21 dieną A. Stašaitis atliko pirmąjį savo savarankišką skrydį.


1920 m. liepos-lapkričio mėn. aviacija aktyviai dalyvavo kare su lenkais. Svetimtaučiai lakūnai iš Lietuvos kariuomenės jau buvo paleisti. Dabar pilotais ir žvalgais buvo lietuviai, ką tik baigę aviacijos mokyklą.


1920 m. spalio 4 d. - bombarduojant, lenkų užimtą, Varėnos geležinkelio stotį, numuštas lietuvių lėktuvas. Į nelaisvę pateko ltn. J. Kumpis ir ltn. J. Pranckevičius. Lakūnas Juozas Kumpis sužeistas į galvą, kuris spalio 10 d. nelaisvėje mirė.


1920 m. rugpjūčio 29 d. gen. ltn. Juozo Kraucevičiaus vadovaujami karo lėktuvai atliko pirmąjį skridimą į Vilnių. Pirmasis Vilniaus Kirtimų aerodrome nusileido ltn. Antanas Stašaitis.


1920 metais į lenkų frontą atlikti 93 skridimai.


Lakūnams ir žvalgams, atlikusiems nustatytą užduočių skaičių ir įsigijusiems pakankamai teorinių bei praktinių žinių, suteikiami karo Lakūno ir Oro žvalgo vardai. Pirmieji Lietuvos karo aviacijos Karo lakūno vardai suteikti leitenantams Antanui Stašaičiui, Vsevolodui Šenbergui ir Jurgiui Dobkevičiui, o Oro žvalgo - ltn. Juozui Pranckevičiui, kpt. Stasiui Jakščiui, ltn. Juozui Šabanavičiui ir ltn. Romui Šidlauskui.


1921 metais kovo 1 d. suformuota 2-oji kovinė eskadrilė (vadinosi 2-ąja Oro eskadrile) ir jos vadu paskirtas ltn. Vsevolodas Šenbergas, o jo padėjėju skiriamas ltn. Antanas Stašaitis.


1922 m. gegužės 25 d. surengti pirmieji lėktuvų akrobatikos (aukštojo pilotažo) kursai, kuriuos liepos 21 d. baigė labiausiai patyrę lakūnai. Karo lakūnų kursus baigė pirmieji 6 Lietuvos karo aviacijos lakūnai, tarp jų ir ltn. A. Stašaitis. Lėktuvų akrobatikos egzaminai tapo privalomi norint įgyti karo lakūno vardą (vėliau - pirmąjį karo lakūno rangą). 1922 metais Lietuvos karo aviacijoje skraidė 23 lakūnai ir žvalgai bei 14 mokinių.


1923 m. įkuriama 3-oji oro eskadrilė, dislokuota netoli Šiaulių, Zokniuose. Jos vadu balandžio 1 d. skiriamas karo lakūnas vyr. ltn. Antanas Stašaitis. Šiai eskadrilei atiteko 2-osios eskadrilės lėktuvai.


1931 m. kpt. Antanas Stašaitis baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus, o 1932 m. jam suteiktas majoro karinis laipsnis.


Lietuvos kariuomenėje ištarnavęs 15 metų, 1934 m. mjr. Antanas Stašaitis, pačiam prašant, išėjo į atsargą, turėdamas 1570 skrydžių bagažą.


1934-1939 metais jis dirbo „Lietūkyje", o 1940 m. A. Stašaitis buvo „Anglo-Lituania" atstovas Lietuvoje.


1941 m. birželio 22-28 d. A. Stašaitis aktyviai dalyvavo sukilime prieš sovietų valdžią, būdamas Fredos sukilėlių būrio vadu, todėl 1944 m. spalio 5 d. sovietų kontržvalgybos „Smerš" buvo suimtas ir nuteistas.


Mirė 1948 m. kovo 11 d. Archangelsko srityje, Velsko lageryje.

 

Apdovanojimai:

DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas;
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;
Lietuvos nepriklausomybės medalis;
Garbės ženklas „Plieno sparnai" (1932 09 01).

 

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-01
Sprendimas: Fresh Media